drunėti — vksm. Mẽdžių drunėjimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
drunėti — 2 drunėti, drùna (drùni), ėjo 1. intr. kosėti, kriunėti: Nušalo, dabar visą naktį drùna Brt. Prisipulina (prisirūko), o paskui tik drùni ir drùni Snt. 2. intr., tr. kalbėti: Klausau – nieks nèdruna Jnš. Par visą naktį nemiegojo – drunėjo i… … Dictionary of the Lithuanian Language
drunėjimas — sm. (1) → 1 drunėti 3: Miegoti nesinori ir gulėti nesinori – šonus skauda nuo ištisomis dienomis drunėjimo, visas kaip sumuštas V.Krėv … Dictionary of the Lithuanian Language
drunėsys — drunėsỹs sm. (3b) 1. kas sudrunėjęs, puvėsis: Neardyk to drùnėsio – kai pakliudysi, tai ir subyrės (apie sudrunijusį tvartą) Vrn. Guli daug drunėsių̃ Nč. Sudegink tuos drùnėsius Nč. 2. scom. prk. apie mėgstantį drunėti žmogų: Kelkis, drunėsỹ! … Dictionary of the Lithuanian Language
išdrunėti — 1 išdrunėti, ìšdruna, ėjo 1. žr. 1 išdrunyti: Visą dieną išdrunėjo Mrc. 2. tr. gauti drunant: Ką tu čia išdrunėsi? Lp. 3. refl. prisigulėti, ilgai miegoti: Gana, išsidrunėjai, jau čėsas keltis Smn. Jis niekada neišsìdruna Al … Dictionary of the Lithuanian Language
padrunėti — 1 padrunėti, pàdruna, ėjo intr. pagulėti, padrybsoti: Nujotai patsai naktigonėn, padrunėtai lietuje, nebijok, kitaip kalbėtai! V.Krėv. drunėti; įsidrunėti; išdrunėti; padrunėti; sudrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sudrunėti — 1 sudrunėti, sùdruna, ėjo; SD290,349 žr. 1 sudrunyti: Bučiai tę pas ežerą sudrunėj[o] Lp. Per ilgą stovėjimą šilkas sudrunėjo Rdm. Reikėj[o] geros malkos atnešt, ne kokios sudrunėjusios Ūd. Jau jos ir kauleliai sudrūnėjo Brs. drunėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsidrunėti — 1 įsidrunėti, įsìdruna, ėjo intr. giliai įmigti: Kap įsìdruna, tai sunku jis ir prikelt Dsm. drunėti; įsidrunėti; išdrunėti; padrunėti; sudrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language
